Didysis kunigaikštis ŠVITRIGAILA

„Didysis kunigaikštis ŠVITRIGAILA -  nepaklusnus vasalas ar avantiūristas?“ –Lietuvos diplomatės Valentinos Zeitler ketvirtas istorinis romanas grąžina skaitytoją į sudėtingą viduramžių laikotarpį Lietuvoje, kai šalies būtį temdė arši didikų kova dėl valdžios. Švitrigaila (1370-1452), Algirdo sūnus, pradžioje kovojo dėl valdžios su savo pusbroliu Vytautu, vėliau jį rėmė. Po Vytauto mirties (1430) Lietuvos didikų paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, kaip ir Vytautas siekė karūnuotis karaliumi ir nutraukti unijinius ryšius su Lenkija, tačiau nesėkmingai. Tuometinis Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jogaila, spaudžiamas Lenkijos ponų, 1432 m. atšaukė Švitrigailos didžiojo kunigaikščio titulą. Užvirė arši didikų kova, - prasidėjo LDK vidaus karas, kurio baigtį nulėmė Pabaisko mūšis netoli Ukmergės (1435), kurį Švitrigaila ir jo šalininkai pralaimėjo. Po to Švitrigaila valdžios nebeatgavo, įsitvirtino rusėniškoje LDK dalyje, Voluinės centre Lucke (dab. Šiaurės vakarinė Ukrainos dalis). Mirė Lucke. Buvo palaidotas Vilniaus katedroje. 

 

Autorė atskleidžia ne tik sudėtingus pagrindinio veikėjo ir jo amžininkų tarpusavio santykius, charakterius, ištikimą draugystę, bet ir visą gyvenimą didįjį kunigaikštį lydėjusias išdavystes, klastą ir niekšybes. Autentškų istorinių faktų apie Švitrigailą autorė turėjo progos surinkti dirbdama Lietuvos ambasadoje Ukrainoje, bendraudama su Ukrainos istorikais, tyrinėdama archyvus.

 

Romanas įdomus tuo, kad autorė neperša savo nuomonės ir kviečia skaitytoją kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kas buvo Švitrigaila – nepaklusnus vasalas, avantiūristas ar žmogus, neradęs savo vietos politiniame to meto gyvenime.